Nedrąsu kam pasakyti –
Turime po dvi mamytes.
Vienos užimtos labai –
Visąlaik vieni darbai.

Nebeturi nė minutės
Su vaikais savais pabūti,
O jau žaist – tikra bėda –
Reikalų visa krūva.

Kitos – tai kaimynė Ana,
Mus pro langą šypsniu gano,
Kepa blyną ir šėlioja –
Ilgą nosį sau klijuoja.

Šaukia: „ Aš esu čempionė! “
Ir pro stiklą rodo monus,
Skalbinius linksmai kabina
Ir vaikus dainuot mokina.

O jau eidama pro šalį
Saldumynų duoti gali.
Tad vaikai mūsų name
Pavadino ją mama.