Atodūsiai
Galaktikos toliai, žvaigždžių milijonai. Paukščių Takas iš niekur į nieką. Keliai be pėdų įspaustų, be kelio ženklų. Svaiginanti laisvė, apsukusi galvą. Tiek daug nesvarumo.
Nei taškų, nei didžiųjų raidžių.
Visą mano nenusakomo ilgio gyvenimą žodžiai buvo ir vaistas, ir priešnuodis, ir vakcina. Jie numeta pančius, apnuogina sielą.