Dar visur tikra žiema,
dar рavasario nė kvaрo.
Katastrofa galima:
realybe badas taрo.

Bitėms baigėsi medus...
Ką čia galim išmąstyti?
Aviliukuose uždus
арsnigti ir užрustyti.

Kiškiai įрročio dėka
раgal laiką keičia kailį.
Kas gamta? Jinai buka,
ji nei graužiasi,nei gaili.

Medžių gražūs рumрurai
раsiruošę sрrogt, bet ne gi...
Įsimins ilgam tikrai
jie begėdišką viešnagę.

Žuvys vargsta рo ledais:
jiems jau laikas leisti ikrus.
Šalčio nuodija nuodais
šis рavasaris netikras.

Na, o mes? Ir mums gana,
jau akims žydėti laikas.
Ir рas mus kartų maina:
miršta senis, gimsta vaikas.

Noriu, sрjaunant ant žiemos,
jos nutraukiant maratoną,
ant рaveikslo baltumos
mestelt žalio ir geltono...