Ir vėlei snaigės šoka linksmą šokį,
Ir vėlei balta, balta kur dairais...
Žiema žiemuže, tiktai tu taip moki
Papuošti žemę švenčių apdarais.

Tik pasimaišė tau, turbūt, protelis —
Ne gruodis juk, balandžio jau pirma!
Ir kas, ir kuo labiau apgaut begali?
Keistos apgaulės žemė sklidina.

Velykos juk, Velykos ne Kalėdos!
Prisikėlimas amžiais VILTĮ teiks!
Žiemuže, nors ir rimtos tavo bėdos,
Vistiek tave Pavasaris įveiks!