Aš nemačiau tavęs seniai –
Žiema praėjo, kovas baigės,
Dienų nutolę traukiniai
Tiesiąja slinko tartum sraigės.

Pilki peizažai pakelės
Ir dar pilkesnės mano mintys...
Galbūt balandžio saulė lies
Ir žodžiais leis pasidalinti.

Pražys šalpusniai, mėlynuos
Šlaitai žibuoklėm nusagstyti –
Akių ištroškau šilumos,
Delnų – kur tirpsta mano rytas,

Kur dienos bėga lyg vanduo,
Kai upė virš krantų pakyla,
Save kai noris atiduot,
Kartu apglėbus nakties tylą.