Ten šalčio nugaišusio kaulai sukritę,
Krebžda vėjo suplaktos pusnys kietai,
Varva stogas saulei veidą atkišęs,
Smurkso purvu aplaižyti stulpai.

Ledo skrepliais gelsvais patvinusi upė
Glosto dumbliną krantą švelniai,
Varna tempia kąsnį į liepos viršūnę,
Kur vėjo talžomi supas vaikai.

Pavasaris!
Atidunda ratais girgždinčiais
Tarytum netilstanti paukščio giesmė.