Ant ugniakuro zuikio kojelę
Su sudiržusio vėjo rauda
Kai radau... iki šiol širdį gelia,
Ir pamiršt negaliu niekada --

Kaip vaikystės drugeliai nuskrido,
Tarsi žaibo žalioji rasa
Sublyksėjo, už pasakos šydo
Akmenėjančioj skraistėj visa

Ten zuikučių legenda, Velykė,
Pasiklydus žilvičių takuos --
Net šįryt išgirdau — medžiai klykė --
Girią žudančios kulkos šukuos...