Vilnones kojines dar mūvi
Senelės pušys ant kalnelio,
O rytas kantriai gaudo žuvį
Ir į padangę samčiu kelia.

Garuoja lyg išvirę barščiai
Ant tako tirpdami gurvuoliai,
Jau sutrupėjo ledo tvarsčiai
Ir nuo beržų į balą puolė.

O saulė vieną akį merkia.
Kažką vilioja ar nustebus?
Tik debesėlis mažas verkia,
Jam net užtino pilkos akys.

Saulute, ak, miela saulute,
Padėk nuo liūdesio vaduoti,
Tirpdyk greičiau šią sniego plutą
Pabėrus spindulių akuotų.