Saulutė žydi
Puriena aukso.
Žiūrėk, mažyti,
Virš šilo melsvo.

Upelis mažas
Pieva vingiuoja,
Akmenėlius
Dugne skaičiuoja.

Saulei nubudus,
Kažkas pasėjo,
Kvapniausius žiedus
Į žalią pievą.

Sparneliais moja
Margi drugeliai.
Vėjelis joja
Baltais žirgeliais.

Laumės žirgą
Pasibalnosim.
Pas debesėli
Į svečius josim.

Pievoj skamba
Dainos ir juokas,
Drevėj pasislėpęs
Snaudžia apuokas.

Ciksi ir striksi,
Dūzgia ir pukši.
Mes čia paliksim,
Mes čia pabūsim.

Taip jau smuikavo,
Taip jau dainavo,
Kad žiogo smuiko
Stygos nutrūko.

Liūdi žiogelis
Labai nusiminęs.
Savo smuikelį
Taip sugadinęs.

Kur rasim stygas ?
Kas jas suverptų ?
Ir kaip iš knygos
Jas dar ištemptų ?

Voras slapukas
Tinklą didžiulį
Lengvą lyg pūką
Neria iš siūlų.

Būk tu gerutis,
Vore, nebėki!
Stygas mažutes
Smuikui uždeki.

Storulis voras
Smuikelį ėmė.
Plonas kaip oras
Stygas nunėrė.

Vėl žalias žiogas
Skambiai smuikuoja.
Net voras storas
Kojas kilnoja.

Niekad nešoka
Skruzdė juodoji,
Neturi laiko
Bitė pilkoji.

Darbelį dirba,
Žiedus vis lanko.
Nektarą saldų
Vaikučiams renka

Laumės žirgelis
Labai pavargo.
Ir anūkėlis
Po sapną braido.

Debesėlį rišim
Prie gluosnio sruogos,
O patys grįšim
Po savo stogu.

Lai laumės žirgas
Per naktį ilsis.
O mūsų žiogas
Dar smuiką čirpins.

Senelio ūsai
Visai išbalo.
Pasakėlė mūsų
Visai prie galo.

Rytoj saulutė
Iš miego kelsis.
Vėl mes, mažuti,
Į pievą eisim ...