Gerai, kad pas mus yra metų laikai
Jie oriai pražygiavo Upės gatve
ir subridę į šaltą upę pasikrikštijo.
Visi gavo vardus iš H raidės
ir marškinius, tapdami Išrinktąja šutve.
Tiesa, oras pas mus netolerantiškas
svetimoms madoms,
demonstracijoms – manifestacijoms,
o žmonės rimti ir atsargūs,
saugosi skersvėjų, orgijų ir polytinių oracijų.
Vieni naujakrikštai plaukė pasroviui –
opa opa ir išplaukė į Europą,
o kiti rovėsi prieš srovę – šitie tapo apaštalais.
Būtent jie buvo aktyvūs,
siūlėsi dalinti duoną ir žuvį,
bet minia buvo abejinga, soti,
rodė dalintojams špygą bei liežuvį –
drąsiai matavosi moralinį figos lapelį,
nes visi gimsta iš motinų nuogi,
o augdami nori kai ką paslėpti.
Tik nepriimkite tai asmeniškai:
visi jie liko geriausi draugai
ir nei viena žmona jų neišskirs,
jau nekalbant apie Įstatymo sergėtojus
bei Rašto aiškintojus.
Pavasarį burkuodami karveliais
į žydrą dangų išskris,
pavirs belyčiais angelais auksiniais plaukais.
Gerai, kad pas mus yra metų laikai
ir spalvos dažnai mainos, nes kai
oras vis toks pat ir toks pat –
neturim apie ką kalbėti.