Man atsibodo būti sugertuku,
Kuris sugeria emocijas neigiamas.
Žiūriu, kaip liepsnoja degtukas.
Jau žinau, ko man dabar reikia.

Pavargau nuo žodžių daugybės,
Ištartų ir tų, kurie pasiliko minty.
Dažais žemyn laša augalų syvai,
Bet sakiniai vis dar neištrinti.

Sako, prieš mirtį gulbė užgieda,
O riksmas perplėšti širdį gali.
Kažkas naikina žmonijos žiedą,
Nekaltai aukai vykdo ordaliją.

Nebenoriu būti sugertuku.
Pavargau. Atsibodo, išeinu.
Daugiau pasako už plunksną ir teptuką
Tai, kas būna paslėpta giliai tarp sakinių.