Nebeieškok tu mano paklydimų,
Seniai už viską Judui sumokėjai.
Žemiau žarijų pėdom nenukrisiu,
Virš dangčio — nebėra jau vietų.

Kiekvienas nešam savo skriaudą,
Kurio didesnė, jau nepamatuosi.
Gyvenime, sakai, esu skolingas,
Dykai, jei nori, savo atiduosiu.

Nebeieškok kaltų, kas mus supiršo,
Dangus, net tas jau šito nebežino.
Jauti ir pats, negalime vienas be kito,
Tad pakentėk, aš dar kiek pauliosiu.

Nekalk, prašau, akim prie kryžiaus,
Girdėjai, sakoma — su kuo sutapsi.
Ir nevaidink čia nuskriaustą likimo.
Argi tiek daug tu už mane geresnis?