- - - - - - ir vėl
prisiglaudžiau aš prie tavęs,
prie tavo ilgesio, gimtoji žeme.
Dar niekada
nebuvo leista šitaip eit
lengvais pavasario takeliais.

Pragydo vyturėliais mėlynas dangus —
iš ilgesio, iš meilės.
Grįžtu dainuodama
į tėviškės laukus, kur vėjai devyni
sutartinai kepurę kelia.

Prie užvertų langinių įdienojus —
žali nykštukai įsauly —
snieguolės kuždasi prie kojų.
Grįžtu laisva ir išdidi,
ramia širdim
per ištikimą tėvo žemę
į amžinai gyvensiančius namus.

Žalia šviesa, sušildyk, suspindėk!

Sugirgsi gervėm šulinio svirtis
prie seno kelio —
grįžtu pavasario laukais
gimtinės kvapo širdimi įkvėpt - - -