Mano demonai man šaukia „Bravo!“,
Gal net didžiuojasi manim.
Didžiuojas ar smerkia kaip nieks nesapnavo,
Kai aš bandau būt savimi.

Ir prieš juos sukylu kartais
„Bravo“ šaukia demonai many.
Kaip lengva būtų tik ištarti:
„Esu aš vandenyno vidury“.

Ir išplaukti į salą per tą vandenyną,
Į salą, kuri susiformuotų many.
Deja, tik gelmės ir visi jų kaimynai —
Tylintys demonai ugny.