Gal žalios akys katinų
Pavasarį išpranašavo?
Aš jį už pavadžio imu,
Veduosi tarsi Murklį savo.

Nėra smarkuolis paklusnus,
Bet tramdo savo keistą būdą.
Pakrūmėj bando net užsnūst,
Nors ūsai ir blakstienos juda.

Tik neilgai jisai miegos,
Mat, tinginiauti veik nepratęs.
Pabus, kai saulė prie laidos,                              
Kai trauks medžioklėn juodos katės.                            

Ir jis medžioklėn su jomis
Tipens intrigų išsiilgęs. –                        
Toksai jo būdas… Naktimis                
Jo kelias gan vingrus ir ilgas.