Dar džiaukimės diena mums palikta,
Akimirka prie slenksčio Amžinybės.
Juk ir lemtis ne pamotė pikta,
Pajuodus nuo pavydo ir puikybės.

Dar patikėkim meile ir tiesa,
Tarytum niekad ašarų nelaistę.
Tebus tai žodžio paprasto šviesa,
Uždegusi tylios vilties pašvaistę.

Pamirškim darbus, rūpesčius, vargus,
Pasidarykime mažytę šventę.
Juk būna kartais toks ramus dangus,
Ir noras toks puikus — gražiau gyventi...