Jausmai

Baltas angelas nusileido.
Veidą nušluostė sparnu,
Bet tas veidas buvo ne mano,
O jis buvo pilnas gėlių.
                                                    
Tai pavasario meilės šėlsmas
Šėlo krūtinėj jaunoj.
Ir be galo skambėjo žodžiai
  Sudaužytoj širdy... Tik rytoj.
                                                          
Ir be galo ašaros bėgo.
Aš verkiau iš laimės keistos,
Nes mylėjau tave, mano verge,
  Ir tikėjau, kad myli mane.
                                                      
Be tavęs ir be tavo meilės
Vėl pavasaris šėls manyje.
Aš ieškosiu meiles tavo
Vėjyje, o gal savyje.

2004 m.
Leditamsa