įmitusio briedžio ragai
tauriai ryto migloje
nežymiai pilkavo
gerai įsižiūrėjus
jų lyg ir nebuvo

pasimato
kai galvą į saulę pasuki

padovanojo
savo gimtadienio proga
man
kad geriau eičiau
arklio pareigas

o aš ožys
atsisakiau
kaip koks paskutinis kiaulė
arti jai
auksą
iš dirvos
kuri gyvenimu vadinosi
pavargau

nes nieko
be priežasties nebūna
tikriausiai kalcio per daug?..