Na ir kas, kad prispjaudė į akį
Egzocentriškų snobų minia.
Gal šlykštu, bet einu neapakus –
Tik pavydą nušluostau ranka.
Išnyru vėl iš srutų lavinos
Daug švaresnė, nes prausia lietus.
Jis bučiuoja mane nuraminęs,
Nulašėjęs per pirštus slidžius.
Na ir kas, kad pageltęs adminas
Savo blogį štampuoja dukart
Ir eiles sudėlioja žodynais,
Jas bandydamas skaičiais pasvert.
Kam didžiuojasi drastiškais spjūviais,
Taikant tiesiai į žodžio gelmes?
Bet manęs niekada neparklupdo –
Net klaupyklos tokios nesuras.