pamok man beržo šakele

- - - nieko neliko —

tik meilės krantai,
į kuriuos akmenėliai
veidais atsigręžę

tik vėjas virš kopų
neleidžia sugrįžt
praeitin

tik šaltas lietus
iš rudens,
tebeskaudantis kelią
- - - - - -

- - - tik - - -
vidudienio dangūs aukšti

kasdien —
gilyn ir platyn
Laima-L@