pamok man beržo šakele
- - - nieko neliko —
tik meilės krantai,
į kuriuos akmenėliai
veidais atsigręžę
tik vėjas virš kopų
neleidžia sugrįžt
praeitin
tik šaltas lietus
iš rudens,
tebeskaudantis kelią
- - - - - -
- - - tik - - -
vidudienio dangūs aukšti
kasdien —
gilyn ir platyn