Aš vėl sapnuoju Čiurlionio vasarą...patvinę
Ten toliuos ilgesio žaliais beržais...
Melsva kregždute, neški į Tėvynę
Beribį mano ilgesį... Sparnais mažais

Tu išmatuoji visą okeaną –
Gimtinės ašaroj – rugiagėlė laukų...
Dūdelė gluosnio pakerėjo Paną –
Klausytis jos beprotiškai sunku,

Klajone mano, graudų monologą
Apie vienatvės kliedesį nakty –
Turėjau dangų – žaibo  balto stogą...
...Šiaurėjančioj nakty buvai arti

Vėjažolių kvapais prasunkęs orą vėsų –
Širdin žvaigždelės krito pamažu,
Švytėjo pilys ant Šviesos griūvėsių –
Klauseisi mano pasakos – Gražu !!!

Sakei, naktibalda Karaliau Pane,
Gal per trumpa ta vasaros naktis –
...Šviesias žvaigždes dar gal mes būtum ganę,
Bet kas ten mūs svajones išskaitys...