Kiek daug tylos!
Tikrai jau jos per daug.
Almėt upeliams,
Paukščiams siausti metas,
Beržų sulos norėtųs paragaut,
Garmėt iš tolo Nemuno verpetuos.

Tegul suklyktų pempės,
Vyturiai
Virš arimų į mėlynę kiltų,
Žmogus prašytų –
Dieve, būt gerai,
Kad kuo greičiau dirva pilka sušiltų.

Tiktai tyla...
Šalta žiemos tyla
Bebalsė vaikšto ledo tiltu.
Prognozės žada –
Bus pūga,
Kvailios, kaip valkata apgirtus.

Rodos, girdi –
Kažkur ledokšniai groja,
Žvirblių būrelis prausias baloje...
Juk jau ne sausis,
Turi švilpaut kovas.
Tik negirdėt,
Dar negirdėt bejausmėj tyloje.