Tobula
Tobulai juoda naktis,
Tik akys spindi.
Liūdi medžiai tobulai šalti.
Ir kulka, perskrodus širdį,
Tobulai nukrito patvory.
Kapsi kraujas, krenta juodas lašas,
Apskaičiuotas laiko tėkmėje,
Tik širdis nurimsta
Ir paprašo:
— Jūs palaidokit mane šalia.
Kai atšąla, žvilgsnis tampa juoda.
Tobula diena pavirsta naktimi.
Tobula kulka, pakirtus širdį,
Ilsis kapo duobėje.
Tobula naktis kaip šaltas ginklas,
Priminimui — lašas juodumos
Ir susmilkęs cigaretės dūmas
Amžiams skausmą tau padovanos.