To, tik savęs,
Nedaug teturim,
O visa kita – mano ir visų.
Nesprendžiu, ar gerai taip sutvarkyta,
Bet, kur nuėjęs, vis save randu:
Bažnyčiose,
Kelionėse...
Sakau: visur –
Kalėjimuose taip pat, deja.
Na taip, žinau,
Kad esam žmonės,
Bet, regis, viskas pavogta kažkur,
Kai tik savęs nedaug
Ir šitiek daug,
Kas mano ir visų...