* * * *

Jo smuikas tai verkė tai juokės.
Skubėjo praeiviai pro šalį.
Krito centai, balti ir geltoni,
į atplyšusį dėklo dangtelį.

  Tik vaikučiai jam dėmesį rodė,
  paknopstom tempiami už rankučių.
  Jiems norėjos klausytis, sustoti.
  Tiktai jie neskaičiavo minučių.

Ir mergaitė jauna, tamsiaplaukė
gal minutę stovėjusi tarė:
„Pone, grojate Jūs stebuklingai,
jūsų smuikas tiesiog Stradivari “.

  Ji žavėjos tiktai nežinojo,
  kad po „bomžo“ drabužiais, tai jis:
  muzikantas — pasaulio virtuozas.
  O kas, tegu bus paslaptis.

Prabangios koncertinės salės,
bilietai, — ne visiems ten pakliūti...
Jo koncertai, tai muzikos šventės.
Eksperimento galėjo nebūti...
----------------------------------
  Nors smuikas tai verkė, tai juokės,
  skubėjo praeiviai pro šalį.
  Poete, gal ir mūsų kūryba —
  „bevertė“, kaip šio Stradivari?..

* * * *