Įstro upė teka lengva tarsi pienės pūkelis
Ir nubėga grakščiai kaip gaivusis vėjelis.

Kadaise Įstre kojas mirkiau
Ir dėl netikros meilės neverkiau.

Užaugau svajoklė mergaitė,
Mintimis skrisdavau į senąją Įstro pakrantę.

Žemėlapyje tiktai mažytė Lėvens dukrelė,
O mano širdy – išrašytas dienoraštis.