Ar aš liksiu tuščia, kai išbaigsim glamones ir bučinius,
Meilės vaisiai kada atsiskyrę toli nuriedės?
Kai nektaro upe viens į kitą daugiau nebeplūsime,
Ar aš būsiu tada tavo turtas, viltis ir šlovė?

Ar tu būsi druska, ant sudriskusio jausmo pabarstoma?
Ar mėšlungį aistros numaldyti pajėgs užmarštis?
Ar aš liksiu gyva, pastovėjus prie tavojo karsto?
Taip, aš liksiu pilna. Jei iš skausmo širdis nesuplyš.