Užmiršęs vėjas geno laiko bangą
Į tolimas, nežinomas šalis.
O smiltys byra lyg lašai pro langą
Kur Visata pavirsta nebūtim.

Kur viskas maišosi , negrįžtamai pakinta
Tenai nelieka laiko nei šviesos.
Planetos žūvą, kuriasi žvaigždynai
O žmonės gimsta, miršta visados...