Gyvena karta mielėna žiorke ir iedė ana vėskon, kon tiktas matė. Iedė smieli, iedė ana ė metala. Dar ė sraige,  maža šliužioka suiedė. Veina deina  pamatė ana vuora. Ons bova tuoks spalvuots, kap vaivuorykštė. No ė soiedė ton vuora. Sovėrškena, užsėnuoriejė žiorkė gertė. Nobiega pri pelke, ė  savi tėn pamatė. Išsėgonda žiorkė, ana bova ne spalvuota, kap kuoki vaivuorykštė, vo laba laba žali. Kap reks daba gyventi tarp peleliu ir žiorkeliu! Vo gal tarp varlium reks gyventė, nes anuos yr žalės? Noejė žaliuoje pas Petra.  Ne, ne Petra, vo Petrioka. Petrioks bova tuoks spalvuots, kap tas vuorioks. Nagaliejė Petros padietė, nes pats varlie nebova. Kas baleikt. Noejė žaliuojė pas Stasi. Varlio Stasi. Noejė ir paprašė žiorkė, kap žalė varlė taptė. Vo Stasys saka:
-Rek pėrmo kvaksietė išmuoktė.
No pabandysio:
-Ka no va er kva kva kava?
-No ne kava, o kva!
-No kvaksietė aš jau muoko. Kon tuoliau rek darytė?
-Vo rek pasakytė: “varlie smėrd da i bezd kartas, net snarglioujės”.
- No gera, gera pasakysio: ,,Mes nesmėrdam, ė nebezdam, esam švarės, nasnarglioujamuos”.
- Ne tep tereikiejė. Bet gera bus. Busi švari varlie.
-No gera Stasieli. Kuoke kėta uždoutės.  
-Daba reks tau  šuokėnietė išmuoktė.
-No pabandysio. Op op op.
-No ne žaliuojė. Ne tep terek. Rek op op - šuoktė. Op op -  šuoktė …
-No pabandysio: op op op op op op op op.
-No gera bus. Būsi vaikštonti varlie.
- Kon tuoliau rek darytė?
-Tori varda susigalvuotė.                                                                                                                           -Jau žėnau! Busio Antanoks. Busio graži varlie! Jau kvaksietė muoko. Kva, švari varlie eso, šuokėnietė galio: op op op op op op, ė varda torio. Tik nažėnau a i varlė eso panašos. No veiziesem. Mona pėlvs jau gorg. Soiesio kouki nuors vabala.
Ė pamatė Antanoks viel spalvuota vuora ė suiedė. Vo Stasioks užmėrša pasakytė, kad varlės vuorum naied. Ė nosidažė Antanoks ružava spalva. Vo kap išsigonda! Reks viel kažkuo muokytėis butė. Vo ružavas yr gielės. Sunke bus. Rek viel kon nuors suiestė. Pradiejė Antanoks vėskon iestė. Iedė iedė iedė no ė iedė. Jau prisėiedė Antanoks. No ė tuoks jau stuors ė dėdėlis laba bova! No tuoks kap dėdėle dėdėlie ružava žiorkė. Nenostuojė žiorkė iestė. Greta bova už pėnkiaaukšti dėdesnė. Vėsė anuos bėjuojė. Vo vėns žmuogelis anou net kažkuokia Žiorgdzila pavadėna.
Ė daba, kažkuokiam muziejou dėdėlie žiorkė, ružava žiorkė Žiorgdzila gyven.  Jei sožinuosit, greitybies mon praneškit.