unt klaima kraiga
varnas dvi tupėja
nieką negirdėjau
kų ti jas apkalbinėja

gal kaimynų karvį
kaip jas ragai žibėja
a gal starkus unt stulpą
kad vaikų jie neperėja
a gal tų mandrų gaidį
anas vištų pulkų turėja

negirdėjau kų ti jas kalbėja
ale tikrai žinau –
šitas ailes jom nerūpėja