A žėna kap kvep rasuota žuolelė?
Ėš kuo pasiūta,vasaras gielieta soknelė,
O kou pasakuo vies,kumet nuors a klauses?
Sėdabrėnė mienolė vondėnie gal kumet prauses?

A pagalvuoje, dėkuo laimė ont medes neaug?
Dėkuo vėinam doud tik laša,o kėtam dėdle daug
Ėr dėkuo tas lašos būn žyme brongiesnis,
Kap ėr dounas kousnis, katruo skrobne,yr žymę skaniesnis?

Dėkuo tep suriedyts tas mūsa pasaulis,
Vėinus džiogėn vėskas, kėtus tik pėlnas pinygų saujės.
Kažkas gluosta nugaišusi maža paukštieli,
O kėts gal nuskriaustė nekala žmuogieli.

Dėkuo bluogis kap mars, en per pasauli?
Vės neužtenk vėitas vėsėm po saulė,
Jug vėsė šiuo žemie esam tik svete
Ėr nesvarbo kuoks to, vėstėik išsėvestė kažkumet ates.

Tik tumet žmuogos praded soprastė,
Kou gyvenėmė darė gera, kou prasta.
Besaike torta palėikt verė kap pelą,
Bet kažkou pakeistė būn dažniause jau viela.

I žemė atenam ne šepsau gyventė,
O ka gražintomem skuolas, nebijuotomem sentė
Ėr atlėktomem misėjė ėš aukščiau skėrta,
Kad ėšmuoktomem pamuokas, katras kažkumet praleiduom pro pėršta.