X  X  X
  
Par pieriankas tebklest da muškuotā...
Tiktā dūšiuo pėnkė vėlkā kauk:
Ka ė kāp pargrīžtė prabavuotumi,
Tėn jau senē tavės nieks neblauk.

Nebipasiūluos krūzelė pėina
Ėr erbetas avietiū nevėrs...
Mėrštam – kāp i gimstam - juk po vėina!..
Ė ni vėina smertis neėšskėrs -

Nepalėks kāp kvietkas nenoskuobės -
Saulės omžiaus nieks nenogīvens.
Nuors a tėkto kam pleinetas tuokės,
Je žėnuoto, ka vės tėik pasens...

Kad - kāp blezdingelės - mitrės akis
Tėrštuo mėgluo kieli noskondins...
Ka i mėslės ožges ligo žvakės
Be knatū... Ka so vėsam klaidins

Tamė, kuo ni zvanės – kas jau bėngies...
A tik sapnie kartās tematā...
To tėik struošėjēs ė kėtus ėngē!..
Kam?! Ka vėskas vėrstom pelėnās?!.

Čiesa tier, atruoda, vėina dėina:
Če tik saulė tek, vo če jau briekšt.
Par pieriankas sunkas mienesėina...
Katruo nebžaliou ė nebklest nieks.