Ruoduos tik vakar pas močiūtė bovau,
Ont prūda lėptalė kiaulpėiniu karuolius vieriau,
Basuom kuojeliem po pelkės braidiau
Ėr douna nomėnė rėikiem tašiau.

Da kap šėndėin atsėmėno tvuorelė medėnė
Apie vėsa kėimali kap kuoki statėnė,
Netuolėj truobelės ėš akmėnų gražių
Stoviejė šolėnė,aplinkou nikam nebova tuokiu.

Šolėnės svėrtis kap kuokės svarstyklės,
Ta i vėršo ta i apatė,tik trūka rodyklės,
O naktym atruodė kap tėkra baidyklė,
Traškiejė,šlamiejė ka vies prikėšdava knyslė.

Močiūtė veranduo augėna muškuotų
Ėr dėdėli uožieli so stuoro kuoto,
Vėsuokių kvietkų tėn bova galybė,
Spyglioutu, su oustas, o tų kvapų keistybė.

Kėik zbėtku vėsuokiu esam prikrietė
I laikrašti šiaudų įsokė,cigara bandiem darytė.
Kažkumet užsikūrė buočelė bėtių dūmėnė,
Žaidiem traukini kol apsėsoka mum parakėnės.

Bet mūsa buočele nemuokiejė pyktė,
Pasakys ka negal ėr ravietė bolvių lioub paprašytė,
O mes kap tėj kriope mieguom bombietė
Ėr kap tėj korme po darža lioubam košietė.

O kėik laukdavuom tų saldiųjų dėinielių,
Ka imdava medu iš bėtių truobieliu.
Mūsa išdykielių artėj lystė neleida,
O buočele kap vaiduokle baltė,ožsėdėngė ėr veida.

Kap saldainius kuokius kuorius solpiejuom
Ėr kimbontiuom ronkuom vėns kėta pešiuojuom,
O ka šėrdės apsaldava,kėrtuom kūmpį rūkyta
Ėr karštas bolvės so spėrgėnė lioubam tašytė.

Rytou išaušos i pamėškė bieguom
Pažiūrietė arklieliu,pasėdžiaugtė sėrpstontiuom ouguom.
Priraudavuom triošem duobėlų kreži,
O parenont tonke sotėkdavuom eži.

Močiūtė ont pečiaus kepdava blynus,
Tas kvaps apkeliaudava vėsus krūmynus.
Buočielis parnešdava braškiu bliūdali
Ėr vėsė karto pradiedavuom karštų blynu baliu.

Aš nikumet nepamėršio tų vaikystės vasarieliu,
Ont soupyniu dainoutu dainų dainieliu,
Labiause pasėlgsto sava buočieliu,
O aplonkytė galio tik pri anų kapieliu.

Tas laiks kap laivele greta išplaukė tuolėj
Ėr nežad sogryžtė ni tavėj ni monėj.
Tėkriause anus kažkas paklaidėn
Ėr praeiti omžem kažkor ožrakėn.