X  X  X

Aš nepavīdo tėms, kas gīvenėma pruovėi
Ligo balio – okatnē, be zlastės ė struoka.
Nedīvuojous, je kas anou nuočlīvā kuolėi.
Tiktā aš nemuokiejau... Ė daba nemuoko.

Vėsas kertės – kāp kūliu – priritintas dėinū.
Vo adīnas po luovo tik raituos, voluojės...
Kauk mėnotas – kāp vėlkā ka kauk mienesėinuo...
Vo, atruoda, tou čiesa jug tėik keravuojē!..

Vėina žuodė tetrūka – ėšėra, pabėra...
Kāp mielieniu rožončios. Jau nebsolasiuosi!..
Nuors da gīvs, bet jau puomietie sava – nomėrės,
Kāp šašoulietis slinksi... A ruopās ruopuosi.

Ė baidīdams tus, katrėi gīvenėma pruovėi
Ligo atlaidus kuokius a didili balio,
Būsi tuolėi no svieta. Ė no vėskuo tuolėi.
Tuoks noplīšės, noskarės, sošlapės, sošalės...

Bet ni znuoka, ni garsa – tik iesi ėr iesi.
Ligo ginto a gintomės kas. Nuors be varda.
Vo ka, sīluos nostuojės, kamė nuors atsisiesi,
Tas jau būs ne tik pėrma – ė pastara karta.