Mes stovim gatvėj dviese. Rytas kaista.
Bet ne nuo saulės, o nuo mūsų žvilgsnių.
Tiesiog jaučiu širdim – šiandieną leista
Man žengti tą lemtingą žingsnį.

Prieit arčiau net nejudant iš vietos,
Paliest kažką daugiau, ko dar nelietęs –
Lyg skambant muzikai, kai valsas lėtas
Ir vyrai laukia, nes merginos kviečia.

Aplinkui vieniši praeiviai skuba,
Tačiau tu tik mane akim paglostai.
O šokių salėj tokios žydros lubos
Ir truputį paraudę tavo skruostai.