Keli tijūnai, griebę už parankių vargšę,
Įsimetė į valtį. **Pliksalin tuoj plauks...
Stebuklas neįvyko. Rykštėm ėmė karšti...
Sūnaus netekusi, pati tuoj iškeliaus...

Sujudo žmonės. Pikta. Metę visus darbus,
Namo sugrįžo. Kaip gi tokią minią baust?
Pašėlo grafas, nes tokie tarnai – tai vargas.
Sukilo jie! Nelaimę liko dar prišaukt...

Naktis atėjo. Lengvas vėjas tyliai šnara,
Geltona pilnatis. Kažko taip neramu.
Zifrina girdi: – Imk šukas! Kaip bus mums gera
Abiems kartu. Juk eisime vienu keliu...

Kaskart atėjus vakarui linguoja švendrės,
Vidunakty pakyla vėjas nekantrus,
Bangas sušiaušia skiauterėm. Jau pasirengęs
Skenduolis Gervazas kalbėt ... Gali uždūst!

Senasis grafas su dukra taip išsigando.
Paliko salą vieną naktį. Nežinia
Pradingo kur. Ir veltui šaukėsi nuskendęs...
Pakrante vaikštinėja čia viena tyla...

Tiktai likimas savo sužaidė žaidimą:
Sunyko parkas, stūkso rūmų pamatai,
Neliko pėdsakų, jokių prisiminimų –
Grafai su gimine išnyko amžinai.

Vėjuotom vasaros naktim, per mėnesieną,
Lygus vandens paviršius raibsta bangose.
Pažyra deimantais, viliodami ne vieną...
Sena istorija, nutikus kažkada...


*  Pilė – didžiausia Platelių ežero sala, kur didikai buvo pasistatę savo rūmus.
**Pliksalis –  Platelių ežero sala, kur nurengę žmones nuogai plakdavo rykštėmis nusikaltusius