Naktį sapnuoti košmarai vejasi,
Kai vaikštai atmerktom akim.
Apsiveja kaip audros debesys
Savo slogiom tamsiom mintim.

Jie uždengia dangų mėlyną,
Tokie gražūs ir nejautrūs.
Tylutėliai mintys atsėlina.
Nieks nesupras, kad tau skauda.

Tokie gražūs, nors atrodo sunkūs,
Jie kažkur pabirs lietumi.
Gražus sapnas buvo toks trumpas,
Liko jis su tavimi.