Jau varveklio kristalai prieš saulę,
Tarsi mintys – be perstojo laša...
Vėl pavasaris laišką mums rašo,
Bet atsakymo – nereikalauja.

Kaip ir tu, net neklausęs, tikiesi,
Jog subrendęs atsakymas budi:
Ir tada, kai susensime mudu,
Viens kitam būties taką nušviesim.