Nelaukiama,
Nematoma
Ir nekviesta…
Ateina, laukia, tyko,
Ramiai prie šono stovi.
Visur jos pilna —
Jau per smegenis
Ropoja.
Jos nenubaido kregždės
Savo čirškimu.
Ji dauginasi  
Pravažiuojančiojo
Traukinio greičiu.
Debesimis pilkais,
Nurausvintais šiek tiek
Saulėlydžio,
Liepsnoja.
Nekurstomi ir nuolat
Rūksta baimės,
Nerimo ir pykčio kaminai.
Kranksėdama prie lango
Šmėklom sklando;
Banalios dainos skamba
Erzelynėj;
Mintys šoka juodą tango…
Gal neturiu širdies?
Ateiki, atiduoki,
Jeigu išmestą
Pakelėje radai.