Zitai

Man penkeri  
Liepsnoja namas naktį
Ir bedugnėmis pavirsta
                                    vyzdžiai
Tiek pat erdvės laukuos visatoj upėje
                                      ir manyje
Lediniai disneilendai laikinai
                                     numaldo karštį
Dar nepažįstame užgimstančio
                                               kažko
O vakarais liguistai dreba pirštai
Ir gręžiame paskutiniuosius
                                      rašalo lašus
Kiekvieną kartą žaisdami degtukais
Padegam vaikystės namą
Blakstienose įstringa
                       fotografijų tapeto pelenai
Taip sudega ir liepžiedžių
                            arbatos kvapas