Kovas, kovas —
Viltys ir svajonės...
Kruta žolės daigas po žeme.
Te pradingsta visos abejonės,
Duoki ranką ir eime, eime.

Eikim į pavasarį,
Į saulę —
Tegu bus prieš vėją ir prieš lietų.
Į spalvingąjį jausmų pasaulį,
Tik tegu ir vėl banga užlietų.

Kovas, kovas,
Jau sugrįžta paukščiai,
Gal parneš jie ant sparnų mums pasaką.
Nežiūrėk taip abejingai, baukščiai,
Tegu paseka, tegu tik paseka.

Vėl klausysimės,
Kaip niekad godžiai,
Tegu žydi plukės ir purienos,
Te srovena tylūs, jaukūs žodžiai —
Te sugrįžta mūsų laimės dienos...