Žodžiai ir sparnai

Atskriejęs lyg rausvas kovo dangus
Ir aibę stebuklų visiems prižadėjęs,
Prabilo balsas prikimęs, žavus,
O mes šventai įtikėjom.

Kaip pušys vis ošėm, dainavom, lingavom
Smagiai įkaitusiais veidais,
Bet kai liniuotėm sėkmę jau matavom,
Susprogo muilo pažadai.

Norėjom balsą pasivyti kuo greičiau
Ir pažadų tesybų reikalaut mėginti.
Bet balandžiu pirmu pavirtęs jis verčiau,
Melagių garbei dieną siūlė pavadinti.
Albus Frenulum