į orą susigerti
saulėje ištirpstant
lango stiklui

ir nematyti ateities

pavirst diena
kurioj mergaitės žaidžia
būsimąjį ilgesį
ir mažas vaikas verkia
nes nuo pagaliuko
žemėn nukrenta ledai
kai tėtis pakelia ant rankų
juokiasi pirštukais
barzdą pešdamas –
taip parkuos atpažįstame
                               pavasarį
kaip niekad švelniai
                         šypteli mama
mažytę pirštinaitę
baloje atradusi

ir maišosi dažai
ateina vasara –
kaitringos nežinios