Kai tavęs nėra šalia,
Kai už lango šaligatviai tušti,
Tai ir mano širdis tuščia,
Tik šaukia manyje tyla.

Tuomet piešiu sudužusias širdis,
Suklijuotas viltis meilės pataluos.
Aplink mane vien tavo portretai,
Nebematau aš rožinių tapetų.

Mūsų bučiniai tampa teptukais,
O dienos ryškiais, šiltais dažais.
Tu lyg drobė, kurioje aš bučiniais tapau,
Bet tu dar to nežinai.

Meilės menas – aistra,
Ji nesuvaidinta ir lyg skausmas tikra.
Meilės menas – senas lyg pasaulis,
Kaip ir saulės spindulis.