Vakaras vis žvalgosi į šiaurę,
o naktis po rūką maudo
rudenį. Tas kuklus dar jaunas,
akis į žvaigždes nukreipęs
kaip koksai poetas lyrikas.
O naktis supykus suvynioja
jį į tamsą, paslepia nuo saulės.
Dar ne jai tas džiaugsmas,
tegu laukia ir rugpjūtį varinėja...