Senatve ne džiaugsmas (2) Satyra
Iš ryta – koše. A večerijai –
I vėl* gi koše, o dangau!
Išvirk nor rozu cibulieni
Bedantei burnai pasidžiaugt.
Ty išmirkyki duonas rieki
I kūsnis nesustos burnoj...
Turi da danti?! – Neduok, Dieve,
Tų - paskutini kas nulauš!
Paimk kusneli rafinada
In koši i su arbota.
Padėkavok, tam kas išrada,
Ba dreba rankas... Kas tadu?
Kad loska, gerk sklenyčiu piena –
Išbalins klapatus visus,
Kadu an sienas menesiena
Nupaiša lakstančius žiūkus.
Pernakt vaidianasi be miega
Baidyklas čiudnas prieš akis,
Dalgiu nupjauti smertis siekia,
Išretavoja tik – gaidys.
Ka-ka-re-kūūū! - pa tava lova,
Pa padlaga kavojasi žaltys.
Galva - insopus, dūšiaj – bloga.
Čeraunike šitoj naktis.
l* - tariama minkštai
l' - tariama kietai