Nesakau, kad tuščias,
Nesakau, kad pilnas,
Visko noris šiandien dar daugiau.
Nesakau, kad blaivas,
Nesakau, kad girtas,
Ką jaunystėj gėriau, aš nebežinau.

Gal tai lietūs lijo,
Gal šaltinis tryško,
Gal į delną krito rytmečio rasa.
Matė ievos veidą,
Paprastą ir blyškų,
Kai palinkus glaudės žydinti šaka.

Turbūt nešykštėjo,
Jei jos saldų skonį
Burnoje tiek metų kerintį jaučiu,
Ir sapnuojas naktį
Kranto žalialapė,
Svyranti be vėjo švelniai ant pečių.

Nesakau, kad girtas,
Nesakau, kad blaivas,
Gal tiktai užburtas žemės ir dangaus,
Kai skrendu lyg paukštis
Ar plaukiu kaip laivas
Mintimis ir norais degančio žmogaus.