Iš tėvuko gegužynių
Geras čėsas ta jaunystė,
gaila - negali te grįžtie.
Per Šešupę pleška, dulka zanavykai su vaikais.
Ringėm eina, šoka, trypia gegužynė po beržais.
Kapsas nužiūrė mergučę, geltonkasę nuo Zyplių,
Toji pučias, kap an skripkos griežia žodį po žodžiu.
Smagios, diktos gaspadinės traukia sūrius iš gurbų.
Cukrinių alaus statinė jau liuosuojas nuo šulų.
Tik vaikai nepaiso nieko, supas kliūbuos cypdami.
Skruzdės laksto palei šonus. Debesukai netoli!
Nerimauja ūmios mamos, klibina bildėt namo.
Po teisybei tų padaužų vežties nereikė. Na jo.
Kitą metą dipkas miklys zanavykai panovy.
Kapsai, unaravos bitės, da pamislys ką darys.