Bežemis, bedvasis keleivis
Keliauja iš žemės gelmių.
Praradęs ir turtą, ir viltį
Ateina ieškoti žmonių.

Ateina į vidurį žemės
Ir šaukia, ir šaukia balsu...
Nemoka žmonių atpažinti,
Pašaukęs savuoju žodžiu.

Pašaukęs atsigręžia saulėn,
Pakėlęs akis sumirksės.
Ir tyliai per skruostą nukritus
Gaili ašarėlė išblės..

Žmogus vienadienis, bevalis,
Apsvaigęs nuo saulės kerų,
Taip nori žmogaus kasdienybėj,
Kad bėga tolyn iš namų.