Gīvena Jozė. Smarkos bova vaikis:
Ni oudėguos, ni ronku nenulaikė.
Lakazaris, malagis ė manerkis.
Bet mergas kėba pri anuo kāp erkės!

Vėinā Barbelē Jozė neitėka -
Ėšbruokiejė. Ė smarkē apsėrėka:
Ėšlaužės parkanelēs paromstīta tuora,
Jozė ėšklapatėjė Barbuora!

Pro ašaras mergātė ni švėisuos nebmatė.
Pripierė tievalis Jozė kāp šonāti!..
Ė lėipė žanītėis. Nuors vėsas mergas kriuokė -
Žielaunas, ka neblėka eržėlioka tuokė!

Barbelė neėlgā šėrdelė sava gėldė:
Mitros bova Jozė, okatnē anou šėldė.
Vo ka vėgadas bova daug ė tonkē,
Truobalie spierē gondrā apsėlonkė.

Baltėjē paukštē atnešė vaikieli -
Maža dėdlē, alė poiki baisē!
Laimingė tievā krėkštīnas iškielė -
Ton svarbė pruoga rėktingā aplaistė.

Barbelė vāka tuopuojė, mīliejė Jozė,
Nuors kuožna dėina gautė liuob po gozi.
Jozės pėlvs apžielės, baisē ėlgė rėitā –
Neatkrioši Barbės ni pajiemės mėita!

Ė drosko saldinta dounelė kasdėinėnė,
Po prakaito ėš dėrvas ėšviliuota -
Nuors Jozės kramė tošti kāp skrabėnė -
Rūpesnēs vaiki atvertė i pruota.

Skobiejė metā. Keities laikā, žmuonis.
Gondralėzdē retiejė, tīlē nīka truobas.
Kas atmėn Jozė?.. Jau nebklauskėt monės:
Gal ni nebova – gal tik sapnė ruodies?..


I tošti lauka veizo nu kalvelės,
Kāp stuovīlelė ta - ont Skėrpsta kuopo...
Žėidelē pėivuo spind kāp Barbės ašarelės,
Laukėniem spalvuom omžiu ruonas luopa...